Manote, kad broliai Wrightai buvo įspūdingi? Karšto oro balionai skraidino žmones ore beveik šimtmečiu anksčiau, nei gimė broliai Wrightai. Štai keletas keistenybių, susijusių su seniausia žmonių skraidinimo priemone.
1. Gaidys, antis ir avis buvo pirmieji oro baliono keleiviai.
1783 m. pirmasis karšto oro balionas buvo paleistas skristi virš Liudviko XVI, Marijos Antuanetės ir Prancūzijos dvaro Versalyje galvų. Kaip ir beždžionės kosmose, šis keistas gyvūnų asortimentas buvo pasirinktas skrydžio poveikiui išbandyti. Avys, kurios, kaip manoma, yra panašios į žmones, turėjo parodyti aukščio poveikį sausumos gyventojams, o antys ir gaidžiai, kurie jau galėjo skraidyti (nors ir skirtinguose aukščiuose), eksperimente atliko kontrolinį vaidmenį.
2. Pirmieji pilotai buvo beveik pasmerkti nusikaltėliai.
Kai reikėjo išrinkti pilotą pirmajam skrydžiui oro balionu, Liudvikas XVI nenorėjo būti atsakingas už galimas žūtis, todėl sugalvojo: Ei, pasmerkti nusikaltėliai vis tiek mirs, tegul jie ir skraidina balioną. Laimei, jis buvo atkalbėtas nuo šio sumanymo. Vietoj to balionu skristi buvo pasirinkti du mokslininkai.
3. Pirmasis pilotas buvo ir pirmoji aviakatastrofos auka.
Po dvejų metų vienas iš pirmųjų pilotų nusprendė sumušti dar vieną rekordą – perskristi Lamanšą naujos rūšies oro balionu, kuris buvo pusiau karšto oro, pusiau vandenilio balionas. Deja, praėjus 30 minučių po pakilimo balionas sprogo. Pilotas žuvo, taip pasiekdamas naują rekordą: jis tapo pirmuoju žmogumi, skridusiu oro balionu, ir pirmuoju žmogumi, žuvusiu oro balione.
4. Šampanas po skrydžio atsirado siekiant nuraminti ūkininkus.
Karšto oro balionams tapus mada, Prancūzijos aristokratija netrukus sužinojo, kad vietiniams ūkininkams nelabai patinka, kai turtingi žmonės leidžia balionus ant jų žemės. Aristokratija teigė, kad valstiečiai bijojo, nes manė, kad balionai atrodo kaip drakonai, tačiau nors dūmai, kuriais buvo varomi pirmieji balionai, galėjo atrodyti panašūs į drakonus, labiau tikėtina, kad ūkininkai nenorėjo, jog karšto oro balionai traiškytų jų pasėlius. Bet kokiu atveju, šampanas viską pataisė ir gimė tradicija.
5. Karšto oro balionai buvo naudojami karo žvalgybai.
1794 m. per Prancūzijos revoliucijos mūšį prie Fleūro oro erdvės oro erdvės stebėjimui, siekiant išsiaiškinti priešo pozicijas mūšio metu, buvo paleistas oro balionas, pavadintas „Entreprenant”. Pririštas balionas skraidė 9 valandas. Per tą laiką aeronautikas užrašydavo austrų karių judėjimą ir nuleisdavo depešas ant žemės. Neaišku, ar depešos labai padėjo – generolai apie tai taktiškai nutylėjo, tačiau prancūzai laimėjo mūšį.
6. Dūmų balionai buvo beprotiškos karnavalų atrakcijos.
XIX a. – XX a. pr. keliaujančiose mugėse dažnai vykdavo drąsuolių šou su dūmų balionais. Kaskadininkas su parašiutu būdavo pritvirtinamas prie baliono be krepšio, kuris būdavo laikomas virš ugnies, kol labai įkaisdavo. Balionas būdavo paleidžiamas ir iššaunamas į orą, o kaskadininkas pakildavo kartu su juo. Balionui pasiekus aukščiausią tašką, kaskadininkas atsiskyria, išskleidžia parašiutą ir vėl nusileidžia ant žemės, taip pradžiugindamas apačioje susirinkusią minią.
7. Kažkas išrado balioną stikliniu dugnu.
Įsivaizduokite, kad kabote šimtus metrų virš žemės, o tarp jūsų ir žemės yra tik stiklas. Būtent tai patyrė keleiviai, kai Kristianas Braunas (Christian Brown) 2010 m. Bristolio tarptautinėje oro balionų fiestoje debiutavo su oro balionu stikliniu dugnu. K. Brownas britų spaudai sakė, kad skrydis buvo „siaubingas”, o bandomieji skrydžiai baigėsi „keleiviams iš baimės klykiant ir šaukiant”. Kalbama, kad stiklinio dugno oro balioną bus galima naudoti viešai. Skamba įdomiai?