Žuvis turi daug naudingų savybių ir maistinių medžiagų. Be to, ji skani – nors ne visiems patinka. Šiame straipsnyje sužinokite, kaip skirstomos žuvys, kurios žuvys yra sveikos ir kurios labiau tinka svorio metimui.
Mitybos specialistai ir gydytojai neabejoja: daug žuvies valgantys žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, alergijomis ir vėžiu. Statistinis japonas per metus suvalgo 65 kg žuvies, norvegas – 46 kg, o mes – lietuviai – tik apie 14 kg.
Dėl didžiulės maistinės vertės žuvis mūsų valgomąjį stalą turėtų pasiekti bent 2-3 kartus per savaitę, ypač riebi – jūros žuvis.
Tačiau reikia pastebėti, kad kai kurios žuvys turi mažą maistinę vertę. Be to, yra žuvų, gyvenančių nešvariuose vandenyse, todėl jose vis dažniau yra randama toksinų, o specialiai auginamose žuvyse – antibiotikų. Būtent labai svarbu žinoti, iš kur pirkti kokybišką ir sveiką žuvį.
Žuvų rūšys
Yra dviejų rūšių žuvys:
- jūros žuvys, pvz.: silkė, tunas, lašiša, šprotas, menkė, otas;
- gėlavandenės žuvys, pvz.: karpis, upėtakis, karosas, kuoja, lynas, sterkas, eršketas.
Kitas žuvų skirstymo būdas yra:
- riebi žuvis: lašiša, otas, juodasis paltusas, tunas, silkė, ungurys, šprotas, sardinė ir pan.
- vidutinio riebumo žuvis: karpis, upėtakis, ešerys, otas ir pan.
- liesa žuvis: lynas, menkės, jūrų lydeka, tilapija, pangasija, kuoja, karšis, plekšnė ir pan.
Žuvies savybės ir maistinė vertė
Jūros žuvys paprastai yra sveikesnės už gėlavandenes žuvis, nes jose yra daugiau vertingų omega-3 riebalų rūgščių, tačiau neabejotina, kad tiek jūrinės, tiek gėlavandenės žuvys yra sveikos.
Būtent polinesočiosios riebalų rūgštys iš omega-3 šeimos yra didžiausias žuvų lobis. Jos teisingai vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis.
Bėda ta, kad žmogaus organizmas pats negali jų pasigaminti, todėl turime reguliariai savo organizmą aprūpinti maistu, kuriame gausu tokių nepakeičiamų riebalų rūgščių.
Omega-3 riebalų rūgščių mums reikia apie 2 g per dieną. Norėdami patenkinti šį poreikį, du kartus per savaitę turėtume suvalgyti porciją žuvies, pvz., 150 g lašišos arba 50–75 g silkės. Jei nemėgstate šviežios žuvies, galite jas pakeisti skardine sardinių ar šprotų.
Verta valgyti visas žuvis, tačiau jūros žuvyse yra daugiau riebalų, todėl jos yra šiek tiek vertingesnės nei gėlavandenės.
Daugiausia omega-3 riebalų rūgščių gaunama iš riebių jūros žuvų: otų, lašišų, sardinių, šprotų ir silkių.
Omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios širdies ir kraujotakos sistemos ligų profilaktikai. Žuvį valgantys žmonės senatvėje turi geresnę atmintį ir reprodukcinius gebėjimus, rečiau serga Alzheimerio liga ir demencija.
Omega-3 gerina regėjimą, taip pat yra nepakeičiamos osteoporozės profilaktikai ir gydymui bei imuninės sistemos stiprinimui.
Žuvyje taip pat yra daug vitaminų ir mineralų. Vitaminų kiekis žuvyje priklauso nuo riebalų kiekio:
- liesoje žuvyje yra daugiau vandenyje tirpių B grupės vitaminų,
- riebiame maiste yra daugiau riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminas A, D ir E.
Pavyzdžiui, 100 gramų karpio atstoja pusę trejų metų vaiko paros vitamino A poreikio, kuris yra būtinas akims.
Taigi, akivaizdu, kad žuvį vartoti reikia. Tai mūsų organizmams teikia daug naudos.