Šeimos kino vakaras skamba paprastai, bet realybėje dažnai tampa derybomis: vaikams „nuobodu“, tėvams „per kvaila“, vienam per baisu, kitam per ilga, o galiausiai visi pavargsta dar nepradėję žiūrėti. Problema ne ta, kad nėra ką rinktis. Problema ta, kad pasirenkama be aiškių taisyklių, o tada kiekvienas vertina filmą pagal skirtingus kriterijus.
Šiame gide pasiūlysiu praktišką metodą, kaip per trumpą laiką susirasti filmą, kuris tiktų ir vaikams, ir tėvams. Daugeliu atvejų šeimai saugiausias ir universaliausias pasirinkimas yra animaciniai filmai, tačiau net ir jie gali labai skirtis pagal temą, humorą, emocinį intensyvumą ir trukmę. Todėl svarbiausia – išmokti greitai perskaityti tai, ką filmas iš tiesų žada. Čia labai padeda aiški filmų informacija: trukmė, žanras, amžiaus cenzas, trumpas aprašymas ir anonsas.
Kodėl šeimos filmo pasirinkimas dažniausiai stringa
Prieš einant prie konkrečių patarimų, verta suprasti tipinę klaidą: šeimos vakarui dažnai bandoma rasti „vieną filmą visiems“, bet be susitarimo, kas visiems yra svarbu. Vaikui svarbiausia įsitraukimas ir aiškus veiksmas, tėvams dažnai svarbi logika, humoro kokybė, tempo pojūtis ir tai, kad filmas nebūtų varginantis.
Dar viena problema – lūkesčių neatitikimas. Jeigu vaikai tikisi nuotykių ir juoko, o tėvai įjungia „gražų, bet lėtą“ filmą, po 15 minučių prasideda blaškymasis. Ir atvirkščiai: jei tėvai tikisi ramaus vakaro, o filmas triukšmingas ir be perstojo šokinėjantis, jie pavargsta greičiau nei vaikai.
Pirmas žingsnis: susitarkite dėl 3 taisyklių prieš renkantis
Kad pasirinkimas neužsitęstų, prieš pradedant paiešką susitarkite dėl trijų dalykų. Tai užtrunka minutę, bet sutaupo pusvalandį ginčų.
- Pirma: trukmės riba. Pavyzdžiui, „iki 100 minučių“ arba „iki 90 minučių“, jei vaikai jaunesni.
- Antra: emocinis intensyvumas. Ar norite lengvo, juokingo filmo, ar galite žiūrėti ir rimtesnę istoriją? Kai kurie animaciniai filmai būna labai jausmingi ir net liūdni – vaikams tai gali būti per stipru prieš miegą.
- Trečia: humoro tipas. Vaikai gali norėti „juokingų situacijų“, o tėvams svarbiau, kad humoras nebūtų vien rėkimas ir kvailiojimas. Susitarimas čia padeda išvengti nusivylimo.
Prieš pereinant prie paieškos, viena griežta taisyklė: rinkitės iš 3–5 kandidatų, o ne iš dvidešimties. Per didelis pasirinkimas yra greičiausias kelias į chaosą.
Antras žingsnis: kaip greitai „perskaityti“ filmą pagal filmų informaciją
Šeimos vakarui nereikia skaityti ilgų recenzijų. Dažniausiai užtenka kelių aiškių punktų, kuriuos galima patikrinti per minutę.
Trukmė
Trukmė šeimos vakarui yra kritinė. Net geras filmas gali tapti prastas, jei jis per ilgas vaikui. Jei vaikai dar maži, geriau trumpesnis filmas, bet iki galo išlaikytas dėmesys.
Amžiaus cenzas
Amžiaus cenzas nėra „formalumas“. Jis dažnai signalizuoja, kiek filme yra įtampos, smurto užuominų, sudėtingų temų. Jei filmas pažymėtas vyresniems, jis gali būti suprantamas vaikui, bet emociškai netinkamas.
Žanras ir tempas
Animaciniai filmai dažnai būna nuotykiniai, komiški, šeimos, fantastiniai. Žanras padeda suprasti, ar bus daug veiksmo, ar daugiau jausmų, ar daugiau kelionės.
Trumpas aprašymas
Aprašymas dažnai pasako, apie ką bus konfliktas. Šeimos vakarui patogiausia, kai konfliktas yra aiškus ir nevirsta ilgais, sunkiais moraliniais pamokslais.
Anonsas
Anonsas labai greitai parodo tempą, humoro toną ir vaizdo stilių. Jei per anonsą jau matai, kad vaikui bus per baisu arba per lėta, geriau tą kandidatą iškart atmesti.
Prieš ir po šių punktų verta prisiminti pagrindinę mintį: filmų informacija padeda ne „išsirinkti geriausią filmą pasaulyje“, o išsirinkti tinkamiausią filmą jūsų vakarui.
Trečias žingsnis: kaip pasirinkti animacinį filmą, kad patiktų ir tėvams
Animaciniai filmai yra universalūs, bet ne visi jie „šeimos“. Kai kurie aiškiai orientuoti į mažus vaikus, kiti – į paauglius, o dalis turi daug humoro ir sluoksnių suaugusiesiems.
Šeimos vakarui dažniausiai suveikia tokie požymiai:
- filmas turi aiškią istoriją ir aiškų tikslą (kelionė, užduotis, iššūkis);
- humoras nėra vien triukšmas, o situacijos ir dialogai;
- nėra pernelyg ilgų „lėtų“ atkarpų;
- vizualas nėra per tamsus ar agresyvus;
- filme yra bent keli „suaugusiųjų“ sluoksniai: ironija, santykių dinamika, protingi dialogai.
Po šio sąrašo galima pasakyti taip: geriausi animaciniai filmai sukuria dvigubą patirtį – vaikai gauna nuotykį, tėvai gauna prasmę ir subtilumą.
Ketvirtas žingsnis: derybos be pykčių – paprastas balsavimo metodas
Kai šeimoje yra keli nuomonės turėtojai, derinimas gali užtrukti. Todėl naudinga turėti taisyklę, kuri baigia diskusiją.
Veikiantis metodas:
- tėvai atrenka 3 filmus pagal trukmę ir amžiaus cenzą;
- vaikai iš tų 3 pasirenka 1;
- jei vaikai du, kiekvienas pasirenka po vieną, o galutinis sprendimas – pagal tai, kuris filmas tą vakarą labiau tinka pagal laiką ir nuotaiką.
Prieš ir po tokio metodo būtina laikytis vieno principo: taisyklė galioja visiems. Jei vieną kartą jos nepaisote, kitą kartą vėl bus chaosas.
Dažniausios klaidos, kurios sugadina šeimos kino vakarą
Prieš pabaigą verta įvardinti, kas dažniausiai sugadina net gerą filmą.
- Pasirenkamas filmas per ilgas pagal vaiko amžių.
- Neįvertinamas amžiaus cenzas ir emocinis intensyvumas.
- Pasirenkama pagal pavadinimą, o ne pagal filmų informaciją ir anonsą.
- Leidžiama rinktis iš per daug variantų.
- Pradedama žiūrėti per vėlai, kai vaikai jau pavargę.
Po šių punktų išvada paprasta: dažniausiai problemos kyla ne dėl filmo, o dėl netinkamo pasirinkimo proceso.
Pabaigai
Šeimos kino vakaras pavyksta tada, kai pasirinkimas yra aiškus ir greitas: susitarimas dėl trukmės, nuotaikos ir taisyklių, o tada atranka pagal filmų informaciją. Animaciniai filmai dažniausiai yra saugiausias kelias į kompromisą, bet net ir juos verta rinktis ne iš nuojautos, o iš fakto: ką rodo trukmė, žanras, amžiaus cenzas, aprašymas ir anonsas.
Kai šitas procesas tampa įpročiu, derybos sutrumpėja, nervų mažiau, o filmas tampa tuo, kuo ir turi būti – bendru šeimos laiku, o ne ginčo priežastimi.