Nugaros, pečių ar kaklo įtampa šiandien pažįstama daugeliui. Ilgos darbo valandos prie kompiuterio, fizinis darbas, intensyvios treniruotės ar tiesiog nuolatinis stresas gali lemti, kad raumenys tampa standūs, atsiranda tempimo jausmas, o kartais ir skausmas. Tokiose situacijose nemažai žmonių susidomi giliųjų audinių masažu, tačiau ne visi žino, kuo jis skiriasi nuo įprasto atpalaiduojančio masažo.
Nors procedūros pavadinimas gali skambėti gana intensyviai, jos tikslas nėra sukelti kuo didesnį skausmą. Pagrindinis tikslas – dirbti su gilesniais raumenų ir minkštųjų audinių sluoksniais, padėti sumažinti ilgiau išliekančią įtampą ir pagerinti audinių judrumą. Tačiau tokia procedūra tinka ne visais atvejais, todėl prieš ją renkantis verta žinoti, ko galima tikėtis.
Kas yra giliųjų audinių masažas?
Giliųjų audinių masažas – tai masažo metodika, kurios metu daugiau dėmesio skiriama gilesniems raumenų bei jungiamojo audinio sluoksniams. Masažuotojas dirba lėtesniais, tikslesniais judesiais, o spaudimas dažniausiai būna didesnis nei atliekant klasikinį atpalaiduojamąjį masažą.
Procedūros metu gali būti dirbama su konkrečiomis probleminėmis vietomis, kuriose jaučiamas padidėjęs raumenų tonusas ar ilgiau trunkanti įtampa. Dėl šios priežasties kiekviena procedūra gali būti šiek tiek kitokia – ji priklauso nuo žmogaus savijautos, nusiskundimų ir masažuotojo įvertinimo.
Svarbu suprasti, kad stipresnis spaudimas savaime nereiškia geresnio rezultato. Efektyvus masažas turi būti pritaikytas individualiai, o procedūros metu jaučiamas diskomfortas neturėtų tapti sunkiai pakeliamu skausmu.
Kuo jis skiriasi nuo klasikinio masažo?
Klasikinis masažas dažniausiai orientuotas į bendrą atsipalaidavimą, kraujotakos gerinimą ir raumenų nuovargio mažinimą. Procedūros metu naudojami įvairūs glostymo, trynimo ir minkymo judesiai, kurie daugeliui žmonių sukelia malonų atsipalaidavimo pojūtį.
Giliųjų audinių masažo metu daugiau dėmesio skiriama konkrečioms probleminėms vietoms. Judesiai dažniausiai atliekami lėčiau, o spaudimas nukreipiamas į gilesnius audinius. Masažuotojas gali ilgiau dirbti vienoje srityje, jei joje jaučiama didesnė įtampa.
Tai nereiškia, kad viena metodika yra geresnė už kitą. Viskas priklauso nuo procedūros tikslo. Jei norima tiesiog atsipalaiduoti po įtemptos savaitės, dažnai pakanka klasikinio masažo. Jei vargina ilgiau trunkanti raumenų įtampa ar pasikartojantis diskomfortas, gali būti svarstomas gilesnis darbas su minkštaisiais audiniais.
Kada ši procedūra gali būti naudinga?
Giliųjų audinių masažas dažnai pasirenkamas žmonių, kurie ilgą laiką jaučia tam tikrų raumenų grupių įtampą. Tai gali būti sėdimą darbą dirbantys žmonės, fiziškai aktyvūs sportuojantieji ar tie, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais judesiais.
Procedūra gali būti naudinga jaučiant:
- kaklo ir pečių juostos įtampą;
- nugaros maudimą;
- sustingusius blauzdų ar šlaunų raumenis;
- padidėjusį raumenų tonusą po fizinio krūvio;
- ilgiau trunkantį raumenų nuovargį.
Vis dėlto masažas nėra universali priemonė nuo visų skausmų. Jei simptomų priežastis susijusi su nervų sistemos, sąnarių ar kitomis sveikatos problemomis, vien masažo gali nepakakti.
Ar procedūra turi būti skausminga?
Vienas dažniausių mitų – kad kuo labiau skauda masažo metu, tuo jis veiksmingesnis. Iš tiesų pernelyg stiprus skausmas gali priversti raumenis dar labiau įsitempti, todėl procedūra nebūtinai bus efektyvesnė.
Normalu, jei masažuojant jautresnes vietas jaučiamas didesnis spaudimas ar trumpalaikis diskomfortas. Tačiau žmogus turėtų galėti atsipalaiduoti ir bendrauti su masažuotoju. Jei skausmas tampa sunkiai pakeliamas, apie tai būtina pasakyti procedūrą atliekančiam specialistui.
Kitą dieną po masažo kai kurie žmonės gali jausti nedidelį raumenų jautrumą, panašų į tą, kuris atsiranda po intensyvesnės treniruotės. Paprastai jis praeina per kelias dienas.
Kaip pasiruošti masažui?
Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia, tačiau prieš procedūrą nerekomenduojama gausiai valgyti. Taip pat verta apsivilkti patogiais drabužiais ir atvykti šiek tiek anksčiau, kad nereikėtų skubėti.
Prieš masažą svarbu papasakoti apie savo savijautą, patirtas traumas, operacijas ar lėtines ligas. Jei skauda konkrečią vietą, reikėtų kuo tiksliau apibūdinti simptomus – kada jie prasidėjo, kokie judesiai juos sustiprina ir kas suteikia palengvėjimą.
Kuo daugiau informacijos turės specialistas, tuo lengviau bus pritaikyti procedūrą individualiems poreikiams.
Ar masažas gali pakeisti kineziterapiją?
Jei problemos priežastis yra raumenų įtampa, masažas gali suteikti palengvėjimą ir padėti sumažinti diskomfortą. Tačiau tais atvejais, kai skausmą palaiko silpni raumenys, sumažėjęs judrumas ar netinkami judėjimo įpročiai, ilgalaikių rezultatų dažnai nepakanka vien procedūros.
Tokiose situacijose geriausių rezultatų galima tikėtis derinant masažą su individualiai parinktais pratimais, fizinio aktyvumo didinimu ir kasdienių įpročių koregavimu. Masažas gali padėti sumažinti įtampą, o pratimai – išlaikyti pasiektą rezultatą ilgesnį laiką.
Todėl specialistai dažnai rekomenduoja į problemą žiūrėti kompleksiškai, o ne tik ieškoti vienos procedūros, kuri išspręstų visas bėdas.
Kada masažo geriau atsisakyti?
Ne kiekvienu atveju masažas yra tinkamas pasirinkimas. Procedūrą gali tekti atidėti, jei žmogus serga ūmia infekcine liga, karščiuoja, turi atvirų žaizdų, odos infekcijų ar neseniai patyrė rimtą traumą.
Taip pat atsargumo reikia esant tam tikroms kraujotakos, kraujo krešėjimo ar kitoms sveikatos problemoms. Jei kyla abejonių, prieš registruojantis masažui verta pasitarti su gydytoju arba procedūrą atliekančiu specialistu.
Jeigu skausmas labai stiprus, atsirado staiga po traumos, plinta į galūnes arba kartu pasireiškia tirpimas ar silpnumas, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti simptomų priežastį.
Kaip išlaikyti masažo naudą ilgiau?
Net ir kokybiškai atliktas masažas nebus ilgalaikis sprendimas, jei kasdieniai įpročiai nesikeis. Ilgos valandos vienoje padėtyje, mažas fizinis aktyvumas ar nuolatinis stresas gali greitai sugrąžinti raumenų įtampą.
Norint ilgiau išlaikyti gerą savijautą, verta reguliariai judėti, daryti pertraukas darbo metu, stiprinti raumenis ir skirti dėmesio kokybiškam poilsiui. Masažas gali būti viena bendro sveikatingumo plano dalių, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai jis derinamas su aktyviu gyvenimo būdu.
Būtent toks kompleksinis požiūris dažniausiai padeda ne tik sumažinti įtampą, bet ir rečiau susidurti su pasikartojančiu raumenų diskomfortu.